- žiulikas
- מiùlikas sm. (1) Akm, (3b) Gs, žiū̃likas (1) Šv žr. žulikas: Ai žiū̃liko gyvenimelis, blogiau už šunį, už vilką Krš. Cigonai yr maklioriai, yr žiùlikai Všv. Žiùlikų priviso, baugu žmogų įsileist Jd. Žiulikáms dabar geras gyvenimas – ir įstatymas nebaudžia Kbr. Būrys žiūlikų susirinkęs apsuko galvą ir pardavė Krkl. Žiū̃likai tokie ten ejo sodno krėsti Slnt. Ar aš žiū̃likas esu, aš ne žiū̃likas Trk. Įleidom, girtas, visai mėlenas buvo jau ans žiùlikas Gd.
Dictionary of the Lithuanian Language.